Tradicinė šventė Šilagalyje ,,Ką šlama gimtinės beržai“

Laikas: 2016m. gegužės 29d.
Vieta: Šilagalys

Tekstas Šilagalio kultūros centro meno vadovo Jono Mališausko

Nuotraukos Zitos Petronienės


Jau nubolavo gegužės sodai, saulė kyla vis aukščiau... Kasmet sulaukę sodų žydėjimo, džiaugiamės, tikimės ir laukiame... Ir taip kasmet.

Menu gegužę, mano senajame Pasvalio rajono Šikšneliškių kaime, kur žmonės švęsdavo Mojavas. Vienoje kaimo seklyčioje jaunimas puošdavo Šv. Mergelės Marijos paveikslą gėlėmis, žolynais, berželiais. Visą mėnesį, kas vakarą, seni, jauni, vaikai sueidavo, giedodavo giesmes. Po giesmių kieme būdavo gegužinės su dainomis, šokiais. Menu žodžius iš giesmės: ,,Saugok ligoje, šelpk varguose ir sopuliuose“

Šiandien vėl gegužė puošiasi žiedais, virpa oras nuo kaitros, o Šilagalio kultūros centre, jau eilę metų, rengiamos Mojavos, jas apvainikuoja ir palydi tradicinė poezijos šventė ,,Ką šlama gimtinės beržai“.

Šiais metais į vienuoliktąją šventę atvyko 14 literatų iš Biržų ,,Svajoklio“ klubo, vadovaujamo Egidijaus Saldžio, Panevėžio miesto ir rajono literatų klubo ,,Polėkis“, vadovas Stanislovas Grigas. Poetinio žodžio meistrai skaitė savo kūrybos eiles, juos pakeisdavo Šilagalio folkloro ansamblio ,,Šarma“ dainos. Poezijos šventei įamžinti pasodinome berželį.

Šventės dalyvius, literatus ir nemažą būrį klausytojų pasveikino Lietuvos Respublikos seimo narės Rasos Juknevičienės įpareigota atstovė Jurga Girdzijauskienė ir Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Panevėžio krašto skyriaus pirmininkas Rimantas Čergelis. Kultūros centro direktorius Vilmantas Vapsva visiems dalyviams įteiktė padėkos raštus. Šventės svečiai ir literatai buvo pakviesti prie kuklaus pavakarių stalo, pasivaišinti sula, sultimis, sumuštiniais, saldumynais. Vėl skambėjo vingrios melodijos, liaudies dainos, kurioms armonika pritarė Algis Čeponis ir Zita Petronienė.

Ne vienas iš šilagaliečių klausė, kur mūsų bibliotekininkas Audris Mikeliūnas, kad jo renginyje niekur nematyti, juk šie metai paskelbti bibliotekų metais?

Bičiuli, ar jauti – jau pavasaris išeina, dar vienas mūsų visų gyvenimo kelrodis. Vėjas jau barsto sodų ir alyvų žiedlapius, jau pilnos rankos balto žydėjimo. Ieškau ir nerandu kaltininko, kas užrakino žydėjimo šventės vartus?

Vasarą šilagaliečiai sutiks giedodami giesmes, kalbėdami maldas, skirtas Jėzaus Kristaus gailestingumo metams. Tegu toliau plazda gyvenimo gija, nešdama gyvenimo šventę!